Kaunas: +370 685 20133
info@penktakoja.lt
Jonava: +370 642 92870
jonava@penktakoja.lt

Sėkmės istorijos

Pelytės istorija

17504595_1408219019250906_8273290084168531460_o

„Nėra vaistų nuo ligos,
Kurios neišgydo meilė“ G.G. Marquez

Istorija apie tikrą meilę.

Ar galėtumėt pasakyti, kas yra meilė? Kaip jaučiasi ir kaip elgiasi žmogus, kuris, pavyzdžiui, teigia, kad myli gyvūnus? Atsakymų turbūt būtų bent keletas. Bet šį vakarą norime pasakoti apie tokią meilę, kuri mus įkvepia. Apie meilę, kuri gydo.
Ar pamenate istoriją apie Pelytę? Į ilgaplaukį Vokiečių Aviganį panašią kalytę, kuri buvo tokios sunkios būklės, kad ją gyvą ėdė musių lervos. Kaip ji atrodė vos pas mus patekusi, galite pamatyti čia:
https://www.facebook.com/penktakoja/videos/1115994101806734/

Tai nebuvo jaunas šuo. Tai buvo šuo, išsekęs ir išvargęs. Kažkieno jau išduotas. Ir šitam šuniui nutiko stebuklas: ją paėmė globon.
Taip, būna, pasitaiko, kad iš prieglaudos paima šunį. Bet absoliučiai dauguma atvejų tai yra jauni, „perspektyvūs“ šunys. Su retomis išimtimis. Nes visiems gaila tų senųjų. Tų su problemomis. Tų, kurie žinai, kad ilgai negyvens. PER DAUG GAILA, kad paimtų tokį šunį namo. Gaila savęs, nes gi MAN bus liūdna, kai tas šuo numirs.

O Pelytei pasisekė. Pasisekė, kaip pasiseka labai retam. Ją priglaudusi moteris žinojo, kad ji jau pagyvenusi. Kad ji turi rimtų sveikatos bėdų. Bet žinot ką, jai buvo labiau GAILA, kad Pelytė prieglaudoje ir sulauks savo galo. Paliko visą egoizmą šone ir suteikė namus beviltiškam šuniui. Suteikė namus, kuriuose Pelytė atsiaugino kailį, sparčiai stojosi ant kojų. Susidraugavo su globėjų šuniu ir įsitaisė draugų visoje kaimynystėje. Ir jos globėjai jai suteikė tokį gyvenimą, kokios ji turbūt niekada neturėjo.

Pelytė sirgo vėžiu. Kartais buvo geriau, o kartais blogiau. Globėja pasiaukojančiai vežiojo ją pas gydytojus, pati leido ir maitino vaistus. Padarė viską, kad ji tikrai GYVENTŲ. Pasižiūrėkit patys, kiek gyvenimo išgyveno šuo nuo praėjusio rugpjūčio. Nuotraukos viską pasako…

Ir mums labai liūdna, kad šiandiena Pelytei buvo paskutinė. Bet mums taip gera, kad dar vienas šuo buvo tikrai mylimas. Kad dar kartą galėjom pamatyti, ką gali meilė. Nes kas gi kitas, jei ne MEILĖ, tai galėtų būti?

Ir kada padėkojom už šiuos paskutinius mėnesius Pelytės globėjai, štai ką ji parašė: „Lorai (Pelytei) tikrai labai pasisekė ji nugyveno bent paskutinius savo mėnesius šiltai, pavalgydinta, išglostyta, išmyluota, prižiūrėta, jai buvo leidžiami vitaminai, vaistukai, o užmigdyta tik kai jau tikrai buvo šuns kankinimas. Ji tikrai turėjo patekti i šunų rojų!!“

Ir mes daugiau nebeturime ką bepridurti.

partneriai