Padėk

Priglausk

Mylėk

Sėkmės istorijos

Gerumas

Nėra geresnės dienos papasakoti apie GERUMĄ nei šiandien. Net jei ir pilnatis. Penktadienis. 13 mėnesio diena.

Visiems kada nors būna sunku. Ir mums atėjo tikrai sunkus metas. Ir pasirinkimai buvo du – tyliai užsidaryti arba prašyti pagalbos. Ir mes paprašėm jūsų pagalbos. Ir jūs nepatikėsite, bet mes sulaukėme TOKIO palaikymo, kokio dar niekada nepatyrėme. Tiek gerų žmonių mums parašė, paskambino ar tiesiog išreiškė palaikymą paaukodami kelis ar keliasdešimt, o kartais – net ir kelis šimtus Eurų. Esame dėkingi JUMS visiems ir kiekvienam atskirai.

Paskambino Gailė. Ir sako – noriu jums padėti. Ir ji mums pervedė 1000 eur. Tūkstantį, suprantat? Tai yra tokie mums svarbūs pinigai, kad nebežinom, kaip bedėkoti.

Paskambino vieno mūsų šuns (dabar, tiesa, šuo jau JŲ) globėja. Ir sako – matau, kad jums blogai. Noriu apmokėti jūsų šiukšlių ir elektros skolą. 1400 Eur. Įsivaizduojat?

Bet labiausiai sujaudino ponas Rimgaudas. Jis paskambino ir pradėjo klausinėti, kas ir kaip. Kodėl mums blogai. Kodėl ir kiek turime darbuotojų. Viską išklausęs jis prisipažino, kad yra pensininkas. Kad negali daug padėti. Kad yra neįgalus. Pasakė, kad truks plyš pasistengs padėti, nes juk mums… Blogai. Turbūt suprantat, kad negalėjome sutikti su tuo, kad ponas Rimgaudas mus paremtų finansiškai. Mes pačios turim senelius. Žinom, kad nelengva būti pensininku. Ypač – finansiškai. Bet ponas Rimgaudas nepaklausė atkalbinėjimų. Ir pervedė mums 200 Eurų. Šiam žmogui, tai buvo kone milijonas. Mums yra kone milijonas. Tik jausmas geresnis nei gavus milijoną.

Ir kiekvienas iš jūsų, kurie atvažiavot aplankyti, pasakėt gerą žodį, parašėt ar tyliai palinkėjot sėkmės. Jūs esat geriausia, kas mums galėjo nutikti. Ir jei nė dėl šunų, tai vien dėl JŪSŲ verta dirbti.

Nenustokite daryti gera. Nei žodžiais, nei darbais.

partneriai